Tikriausiai, jau nieko nenustebinsime teigdami, kad 2020 metais pasaulį užklupęs toks netikėtas reiškinys kaip karantinas, pakeitė mūsų požiūrį į daugelį dalykų – tame tarpe ir savo vietą darbo rinkoje.
Kai kurių profesijų atstovai netikėtai suprato, kad jų galima lengvai atsikratyti – imti ir atleisti, gyvenimui staiga sustojus, ir viskam užsidarius. Šokas ištiko turizmo, mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ir daugelį kitų sričių. Daug kam karantino laikotarpiu teko pamąstyti (laimė, tam būtą nemažai laiko) apie savo universalumą, žinių ir įgūdžių pritaikomumą tokiam nestabiliam gyvenimui. Patirtas stresas ir atleidimų banga davė peno apmąstymams, o kai kuriems žmonėms ir skausmingą spyrį į minkštąją kūno dalį… Pasirodo, nors norėti stabilumo yra visiškai natūralu, gyvenimas nėra ir negali būti nuspėjamas.
Nemažai daliai verslininkų bei valstybinių institucijų vadovų teko keisti savo požiūrį tiek į nuotolinį darbą, tiek į darbo vietų skaičių. Iki tol ir taip buvusiems taupiems darbdaviams susidarė proga atsikratyti visų “nepageidaujamų” darbuotojų ir dar labiau sumažinti savo kaštus. Nežinia, kaip greitai ir efektyviai valstybės siūloma parama atstatys ekonominę pusiausvyrą. Tikėtina, kad dalis mažųjų verslų žlugs, tai ir nespėję patirti sėkmės.
Bet kalba šiuo atveju ne apie darbdavius, bet apie samdomus darbuotojus, kuriems kažkieno verslo sėkmė ar nesėkmė reiškia tik pragyvenimo šaltinio turėjimą, ar atitinkamai – neturėjimą. Kaip jiems jaustis, kai “žaidimo sąlygos” keičiamos “žaidimui” jau įpusėjus? Ką daryti tiems, kas buvo paaukotas verslo išsaugojimo vardan?
Neseniai „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ atliktas Lietuvos emocinio klimato tyrimas parodė, kad po karantino didelei daliai žmonių reikės psichologinės pagalbos. Ji galėtų būti naudinga apie 25 proc. gyventojų. Įdomu tai, kad karantino metu dalis visuomenės jo režimą sugebėjo įdarbinti savo labui. (Daugiau informacijos apie tyrimą galite rasti čia).
Psichologinė pagalba gali būti naudinga ne tik stengiantis įveikti išgyvento streso pasekmes, bet ir susidūrus su darbo paieškos keliamais iššūkiais. Neverta kovoti vienam ar vienai ten, kur galima sulaukti palaikymo ir kartu su patyrusiu specialistu rasti efektyvų problemos sprendimą.
Šis straipsnis yra paruoštas 2020 metais VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro užsakymu, įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės inicijuotą Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijos į darbo rinką projektą. Projektas finansuojamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės lėšų. Teksto autorė – Olga Kirejeva, psichologė, pokyčių ir karjeros konsultantė.
